Žiniasklaidoje nuolatos teikiama informacija apie tam tikrų maisto produktų naudą. Schema maždaug tokia – produktas A (pvz., pomidoras, aliejus, riešutai, pienas) yra naudingas – širdžiai, odai, akims ar norint išvengti vėžio, antsvorio ir t.t. – todėl, kad jame yra tam tikrų cheminių medžiagų – riebiųjų rūgščių, sterolių, gliukozidų, vitaminų, mineralų ir kt. Todėl to produkto reikia suvalgyti nurodytą kiekį per dieną ir ... būsime sveiki.
Jeigu išvardintieji produktai yra natūralūs – pvz., pomidoras matęs saulės ir žemės, aliejus nerafinuotas, riešutai neapdoroti chemikalais, pienas nehomogenizuotas - praktiniu požiūriu viskas yra gerai. Žmonės valgys daugiau natūralių produktų ir bus sveikesni. Nebent persivalgytų, siekdami pasiekti nurodytas dozes arba pasitaikys būti jiems alergiški.
Tačiau yra bėdos su argumentuojančia sakinio dalimi. Alyvuogių aliejus ar graikiniai riešutai yra naudingi tikrai ne tik ir ne tiek todėl, kad juose yra nesočiųjų rūgščių ar kitų paskirų cheminių elementų. Jie yra naudingi dėl to, kad yra alyvuogių aliejus ir graikiniai riešutai, su visomis nesočiosiomis rūgštimis, fenoliais, pigmentais ir kitais sudėtingais pavadinimais. Nes gamta nėra žmogaus-inžinieriaus dirbtuvės, ji yra gerokai sudėtingesnė. Žinoma, profesionalas chemikas ar biologas perskaitęs teiginį apie alyvuogių aliejaus naudingumą supranta, ar bent turi tokią prielaidą omenyje, kad ne tos kelios įvardintos medžiagos, kurias konkretus tyrimas nurodo, yra tokios jau lemiančios. Jau vien dėl to, kad mokslinėse duomenų bazėse nesunkiai galime rasti tyrimų, kurie įrodinėja, jog produkto savybes nulemia kitos medžiagos. Kadangi bet kurios srities tikrų profesionalų (ne tik iš proto, bet ir iš širdies) būna labai mažai, visuomenėje ne jie diktuoja minties madas ir suformuoja opiniją.
Todėl žmonės tiki, kad produkto A savybę B nulemia jame kiekiu C esanti cheminė medžiaga D. Tuomet kaip ir logiška, kad jie ieško tos medžiagos kituose produktuose ir tikisi analogiško „gerumo“.
Kaip minėjau, su gerumu čia bėdos nedaug. Blogiau su blogumu. Kadangi nusistovėjęs mąstymo modelis yra būtent toks, tai visiškai suprantama, kad kokios nors „blogos“ medžiagos, esančios lyg ir geruose maisto produktuose, rodo jų užslėptą „kenksmingumą“. Taip laikas nuo laiko „demaskuojami“ tam tikri augalai. Dar iš vaikystės prisimenu, kaip mano močiutė paskaičiusi populiarią spaudą piktindavosi dėl tokio „mokslo“: vieną dieną „burokėliai – visiems“, kitą dieną „burokėliai niekam“. Nors nuo to laiko praėjo daug metų, situacija nė kiek nepasikeitė, tik su interneto galimybėmis išsiplėtė tokios informacijos sklaida. Vieni šaltiniai tam tikrą augalą garbina, kiti gąsdina jo kenksmingumu. Jei to nelabai seki, o tik retkarčiais paskaitai, nelogiškumų nesimato, nes neturi su kuo palyginti. Bet kai turi, tai „nuosprendžiai“ atrodo gana juokingai – kaip kad, pvz., nevalgyti daugiau trijų cinamoninių sausainių per dieną. Keli realūs pavyzdžiai.
Ne taip seniai pasirodė informacija apie cinamone esantį kumariną, kurio esą labai svarbu vengti, nes jis nuodingas. Dabar visi nori Ceilono cinamono ir neperka kitų rūšių, nes šiame kumarino mažiausia. Prekybos prasme jokios bėdos, pardavinėji Ceilono cinamoną (kuris bet kuriuo atveju brangesnis, nes retesnis ir subtilesnio skonio) ir vargo nematai. Tačiau ar ta informacija teisinga?
Pažiūrėkime, ką apie cinamoną ir kumariną rašo specializuoti šaltiniai.
The World‘s healthiest food (WHF) portale, kuriame produktai išnarstomi pagal kiekvieną maistingąją medžiagą, taip pat nurodoma kiek tiksliai kiekvieną produktą virti ar garinti, kad tos medžiagos nenukentėtų, apie cinamono rūšis ir jų savybes informacija pateikta. Paminėta, kad yra kelios jo rūšys ir kad jos skiriasi skoniu bei kaina. Prie įspėjimų dėl sveikatos yra minima, kad Cassia (Cinnamomum aromaticum arba kininis cinamonas) turi daugiau kumarino nei Cinnamomum verum arba Ceilono cinamonas) (http://whfoods.org/genpage.php?tname=newtip&dbid=31. Kumarinas, rašoma, mažina kraujo krešėjimą, todėl „atskiriems individams, naudojantiems cinamoną pastoviai ir dideliais kiekiais gali sukelti riziką “ („may pose a risk to some individuals if consumed in substantial amounts on a regular basis“). Jokios kalbos apie laikas nuo laiko suvalgomus cinamoninius sausainius. WHF rekomenduoja rinktis Ceilono cinamoną šio prieskonio fanams, kurių mityboje dideli jo kiekiai yra nuolatiniai. Beje, kyla klausimas kas yra didelis cinamono kiekis. Apskritai vertinant mitybos ypatumus pasaulio mastu, Lietuviška virtuvė tebėra tarp tų, kurioje cinamonas labiau egzotika, nei kasdienis produktas. Lyginame rytietišką tradiciją dėti cinamoną visur: sriubas, troškinius, ryžius, arbatą, pieną su lietuviškais cinamono sausainiais, bandelėmis ir manų koše? Jei iš tiesų cinamone glūdėtų tokia rizika, Azijos gyventojai masiškai sirgtų kraujo nekrešėjimu. Nebent mes manome, kad lietuviams kenkia, o indams ir kinams ne. Nors viešai tai nepripažįstama (nes vadintųsi rasizmu), bet iš samprotavimų panašu, kad būtent taip ir galvojama.
Tiesa, minėtame dėl cinamono grėsmės įspėjančiame lietuviškame straipsnyje buvo minima rizika ne kraujui, o kepenims. Tada apie kepenis. Dar solidesnis šaltinis Dr. Duke's Phytochemical and Ethnobotanical Database* nurodo šias kumarino savybes:
Aldose-Reductase-Inhibitor; Analgesic; Anesthetic; Antiaggregant; Antiandrogenic; Antibrucellosic; Anticancer (Kidney); Anticancer (Prostate); Antidiuretic; Antiedemic; Antiesherichic; Antiinflammatory; Antilymphedemic; Antimelanomic; Antimetastatic; Antimitotic; Antimononuccleotic; Antimutagenic; Antimycoplasmotic; Antipsittacotic; Antipsoriac; Antitoxoplasmotic; Antitumor; Antitumor (Kidney); Antitumor (Prostate); Bacteristat; Bruchiphobe; Cancer-Preventive; Carcinogenic (200 mg/kg); Cardiodepressant; Cardiotonic; Chemopreventive; DME-Inhibitor; Emetic; Estrogenic; Fungicide; Hemorrhagic; Hepatotoxic; 0.8-1.71 mM/kg orl rat; Hepatotoxic; 100 mg/kg dog; Hepatotoxic; 2,500 ppm diet; Hypnotic; Hypoglycemic; Immunostimulant; Juvabional; Larvistat; Lymphocytogenic; 100 mg/day; Lymphokinetic; Narcotic; Ovicide; Pesticide; Phagocytotic; Piscicide; Respirodepressant; Rodenticide; Sedative.
Aldose-Reductase-Inhibitor; Analgesic; Anesthetic; Antiaggregant; Antiandrogenic; Antibrucellosic; Anticancer (Kidney); Anticancer (Prostate); Antidiuretic; Antiedemic; Antiesherichic; Antiinflammatory; Antilymphedemic; Antimelanomic; Antimetastatic; Antimitotic; Antimononuccleotic; Antimutagenic; Antimycoplasmotic; Antipsittacotic; Antipsoriac; Antitoxoplasmotic; Antitumor; Antitumor (Kidney); Antitumor (Prostate); Bacteristat; Bruchiphobe; Cancer-Preventive; Carcinogenic (200 mg/kg); Cardiodepressant; Cardiotonic; Chemopreventive; DME-Inhibitor; Emetic; Estrogenic; Fungicide; Hemorrhagic; Hepatotoxic; 0.8-1.71 mM/kg orl rat; Hepatotoxic; 100 mg/kg dog; Hepatotoxic; 2,500 ppm diet; Hypnotic; Hypoglycemic; Immunostimulant; Juvabional; Larvistat; Lymphocytogenic; 100 mg/day; Lymphokinetic; Narcotic; Ovicide; Pesticide; Phagocytotic; Piscicide; Respirodepressant; Rodenticide; Sedative.
Kaip ir kitų stiprių augalų atveju, daugybė poveikių, kurie gali atrodyti kaip visiškai priešingi, pvz., Cardiodepressant ir Cardiotonic, Cancer-preventive ir Carcinogenic; vieni mūsų yra suprantami kaip teigiami, kiti, kaip neigiami. Aišku, kad tos savybės pasireiškia esant tam tikrom sąlygom ir naudojant jį tam tikrom dozėm, deriniais ir pan. Kas, beje, pažymėta ir prie mus dominančios indikacijos Hepatotoxic – kad pastebėta žiurkėms, šunims ir žmonėms nuo 2500 ppm, t.y. 2500 mg/kg. Lietuvoje galiojanti higienos norma, kaip nurodo tas pats įspėjantis straipsnis, leidžia kumarino 2 mg/kg maisto. Taigi remiantis šios duomenų bazės duomenimis, leidžiama kumarino norma maiste turėtų būti viršijama tūkstantį kartų, kad atsirastų grėsmė kepenims. Įtariu, rastume daugybę tokių produktų, kurių normalią normą viršiję tūkstantį kartų turėtume problemų su kepenimis. Kitiems produktams pakaktų ir gerokai mažiau, pvz., kugelio, cepelinų ar degtinės atveju.
Įdomi detalė yra ta, kad cinamonas net neminimas tarp augalų, kurie turi jo daugiausiai. Bet minima pipirmėtė. Nors aš daug labiau mėgstu cinamoną nei mėtą, visgi nesinorėtų kompromato permesti nuo vieno puikaus augalo ant kito.
Tuo labiau, kad pipirmėtė turi savo „kompromatą“. Apie tai buvo šnekama kiek seniau. Buvo pastebėta, kad mentolas sukelia kūdikiams kvėpavimo sutrikimus, pasitaikė netgi mirties atvejų. Tuojau pat mėta ir jos eterinis aliejus buvo išbrauktas iš kūdikiams tinkamų gydomųjų priemonių sąrašo. Tačiau praleista viena „smulkmena“, kad visais atvejais sutrikimus sukėlė sintetinis mentolas, o ne natūralus mėtų eterinis aliejus.
Trečioji istorija yra apie baziliką. Ir itališkąjį, prieskoninį, ir indiškąji (tulsi), kuris labiausiai žinomas kaip arbata ir maisto papildas. Pasirodė straipsnis, kuriame teigiama, kad bazilike daug metileugenolio, o šis yra stiprus kancerogenas, iššaukiantis vėžinius susirgimus. Pažiūrėkime ką apie tulsi (lot. Ocimum sanctum, angl. Holy basil, indiškasis bazilikas) poveikį sako augalų ir jų cheminių sudėčių ir poveikių duomenų bazė
(http://sun.ars-grin.gov:8080/npgspub/xsql/duke/pl_act.xsql?taxon=2021).
5-Alpha-Reductase-Inhibitor, Acaricide, Acidulant, Aldose-Reductase-Inhibitor, Allergenic, Alpha-Reductase-Inhibitor, Analgesic, Androgenic, Anemiagenic, Anesthetic, Angiogenic, Angiotensin-Receptor-Blocker, Anorexic, Anthelmintic, AntiAGE, AntiCFS, AntiCTS, AntiCrohn's, AntiHIV, AntiLyme, AntiMS, AntiPMS, AntiRaynaud's , AntiTNF, Antiacne, Antiadenomic, Antiaggregant, Antiaging, Antiallergic, Antialopecic, Antialzheimeran, Antianaphylactic, Antiandrogenic, Antiarachidonate, Antiarteriosclerotic, Antiarthritic, Antiasthmatic, Antiatherosclerotic, Antibacterial, Anticancer, Anticancer (Breast), Anticancer (Cervix), Anticancer (Lung), Anticarcinomic, Anticariogenic, Anticataract, Anticervicaldysplasic, Anticholinesterase?, Anticlimacteric, Anticold, Anticonvulsant, Anticoronary,
Antidecubitic, Antidementia, Antidepressant, Antidiabetic, Antidiarrheic, Antidiuretic, Antidote (Aluminum), Antidote (Cadmium), Antidote (Lead), Antidote (Paraquat), Antidysenteric, Antieczemic, Antiedemic, Antiencephalitic, Antiendometriotic, Antiestrogenic, Antifatigue, Antifeedant, Antifertility, Antifibrinolytic, Antifibrotic, Antigallstone, Antigastritic, Antigenotoxic, Antigingivitic, Antiglaucomic, Antigonadotrophic, Antigranular, Antihangover, Antihemorrhagic, Antihepatitic, Antihepatomic, Antihepatotoxic, Antiherpetic, Antihistaminic, Antihyperkeratotic, Antihyperlipoproteinaemic, Antihypertensive , Antiichythyotic, Antiinfertility, Antiinflammatory, Antikeratotic, Antilepric, Antileukemic, Antileukoplakic, Antileukotriene-D4, Antilipolytic, Antilipoperoxidant, Antilithic, Antilupus, Antilymphomic, Antimaculitic, Antimastitic, Antimeasles, Antimelanomic, Antimenopausal, Antimenorrhagic, Antimigraine, Antimitotic, Antimutagenic, Antinephritic, Antineuramidase, Antinitrosating, Antinitrosic, Antiobesity, Antiophidic, Antiorchitic, Antiosteoarthritic, Antiosteoporotic, Antioxidant, Antioxidant (LDL), Antiozenic, Antipapillomic, Antiparkinsonian, Antiparotitic, Antiperiodontitic, Antiphotophobic, Antipityriasic, Antiplaque, Antipneumonic, Antipodriac, Antipoliomyelitic, Antiporphyric, Antiprogestational, Antiproliferant, Antiprostaglandin, Antiprostatadenomic, Antiprostatitic, Antipsoriac, Antipyretic, Antiradicular, Antirenitic, Antiretinotic, Antirheumatic, Antirhinitic, Antisalmonella, Antiscorbutic, Antiseptic, Antishingles, Antispasmodic, Antistaphylococcic, Antistreptococcic, Antistress, Antisyndrome-X, Antithromboxane, Antitumor, Antitumor (Breast), Antitumor (CNS), Antitumor (Cervix), Antitumor (Colon), Antitumor (Gastric), Antitumor (Lung), Antitumor (Ovary), Antitumor (Prostate), Antitumor (Stomach), Antitumor-Promoter, Antitussive, Antiulcer, Antiviral, Antixerophthalmic, Apifuge, Apoptotic, Artemicide, Asthma-preventive, Beta-Adrenergic Receptor Blocker, Beta-Glucuronidase-Inhibitor, CNS-Depressant, COX-1-Inhibitor, COX-2-Inhibitor, Calcium-Antagonist, Cancer-Preventive, Candidicide, Carcinogenic, Cardioprotective, Carminative, Caspase-8-Inducer, Chelator, Chemopreventive, Choleretic, Cold-preventive, Collagenic, Colorant, Comedolytic, Cosmetic, Cyclooxygenase-Inhibitor, Cytochrome-P450-Inhibitor, Cytotoxic, DNA-Binder, Demulcent, Dermatitigenic, Detoxicant, Diagnostic, Diuretic, Dye, Enterorelaxant, Estrogenic, Expectorant, FLavor, Febrifuge, Fistula-Preventive, Fungicide, Gastroprotective, Glucosyl-Transferase-Inhibitor, Gonadotrophic, Hemolytic, Hepatocarcinogenic, Hepatoprotective, Herbicide, Hypercholesterolemic, Hypocholesterolemic, Hypoglycemic, Hypolipidemic, Hypotensive, Hypothermic, Immunomodulator, Immunostimulant, Immunosuppressant, Insecticide, Insectifuge, Interferon-Synergist, Interferonogenic, Irritant, Juvabional, Larvicide, Lipoxygenase-Inhibitor, Lithogenic, Lubricant, MAO-Inhibitor, Metastatic, Motor-Depressant, Mucogenic, Mucolytic, Myorelaxant, Nematicide, Neurotoxic, Ornithine-Decarboxylase-Inhibitor, Percutaneostimulant, Perfumery, Pesticide, Phagocytotic, Prooxidant, Propecic, Prostaglandin-Inhibitor, Prostaglandin-Synthesis-Inhibitor, Psychotropic, Sedative, Soap, Spermicide,
Suppository, Termiticide, Thymoprotective, Tracheorelaxant, Trichomonicide, Trichomonistat , Trypsin-Enhancer,
Ubiquiot, Ulcerogenic, Uricosuric, Urinary-Acidulant, Varroacide, Vasodilator, Vermifuge, Vulnerary,
Xanthine-Oxidase-Inhibitor.
Uf, pavargau bedėliodama. Kaip Jums sąrašėlis? Atrodo įspūdingai netgi su sumažintu šriftu. Kaip galėtume įvertinti, ar tai naudingas augalas, ar pavojingas? Kas galėtų prisiimti sau tokią atsakomybę? Ir kaip su tuo vėžio sukėlimu, jeigu ir Cancerpreventive, ir Anticancer, ir Anticancer, Anticancer (Breast), Anticancer (Cervix), Anticancer (Lung), Anticarcinomic? Pažiurėję kokios cheminės medžiagos nurodomos, kaip sukeliančios kancerogeninį poveikį, rasime tik linoleno rūgštį ir taninus. Tie patys cheminiai elementai minimi ir kaip priešvėžiniai... nors puikiai žinom, kad linoleno rūgštis ir taninai yra didžiai vertinami dėl antioksidacinio poveikio ir naudos kraujotakos sistemai bei cholesterolio kontrolei.
Tulsi cheminėje sudėtyje eugenol-methyl-ether aptinkamas. Prie jam priskiriamų savybių yra ir anti-vėžinis, ir kancerogeninis poveikis, tačiau kaip matome tulsi atveju jis, kaip vėžio sukėlėjas nepaminėtas. Pažiūrėkime, kokiems gi dar augalams priskiriamas kancerogeninis poveikis? Ogi žemuogėms, arbatai, pankoliams, vynuogėms, greipfrutams, morkoms, kalafiorams ir t.t
Kažin kaip patiktų vienas kitas straipsnis apie tai, kaip reikia vengti visų šių maisto produktų, kad nesusirgtume vėžiu? Formaliai žiūrint tai gali būti ir tiesa, juk niekas iki šiol tiksliai nežino, kas vėžį sukelia ir kaip jį gydyti. Gal tikrai morkos su kalafiorais? Filosofiškai žiūrint, irgi gali būti tiesa, nes žmogus yra netobulas, gyvena netobulame pasaulyje ir visas mūsų vartojimas turi dvi puses – ir teigiamą, ir neigiamą. Neveltui asketai stengiasi valgyti kuo mažiau bet kokio maisto.
Tačiau tokių „naujienų“ pasirodymu nenustebčiau ir vertinant praktiškai. Nes žmogaus proto spekuliatyvumui nėra ribų. Teoriškai įrodyti galima bet ką, o praktika juk šiais laikais ne autoritetas. Juolab, kad žmogus praranda ryšį ir su gamta, ir su tradicija. Taigi belieka grynasis protas (čia visai pravartu būtų atsigręžti ir į Kantą, kuris kalbėjo apie grynojo ir praktinio proto skirtumus). Be to ir finansiniai interesai aiškūs. Kuo labiau žmonės bijos natūralių produktų, tuo daugiau jie valgys sintetinių. Jau ne kartą pastebėjau tarsi prasprūstant „tarp eilučių“ oficialių mitybos specialistų pasisakymuose apie tai, kad kažkokia medžiaga yra sintetinė, taigi saugi. Lengviausia pradžiai sudirbti „svetimus“ augalus, o po to juk galima imtis ir savų, nebeatrodys taip drastiškai. Tiesa, niekaip nedrįsčiau teigti, kad tai daroma dėl intereso. Veikiau dėl išminties trūkumo ir mąstymo formalumo, kurį diegia šiuolaikinė visuomenė nuo pat mažumės.
Tuo tarpu tradicinės kultūros tūkstančiais metų naudojo maistui ir gydymui šiuos ir kitus „įtartinus“ prieskonius bei kitus augalus. Rašoma, kad bazilikas gal net buvo pirmasis. Neveltui Indijoje ir Tailande jį vadina šventu. Neveltui visi šie stiprūs augalai yra žinomi, kai ypatingi, brangūs ar dar visaip kitaip svarbūs (netgi moksliškai – jie visi yra antioksidantų sąrašo viršuje).
Šiuolaikinis mokslas netiria augalo, gyvūno ar žmogaus kaip visumos, o tik atskiras jo sudedamąsias dalis bei chemines medžiagas. Nors pats pripažįsta, kad tos cheminės medžiagos, skirtingose aplinkose ir skirtinguose deriniuose, bei skirtingomis proporcijomis veikia visiškai kitaip. Tai liudija ir čia pateiktos nuorodos. Vieni tyrimai randa vieną poveikį, kiti kitą ar net priešingą. Šiuose tyrimuose yra begalė kintamųjų. Visų pirma, paties augalo rūšis, porūšis, auginimo vieta ir sąlygos, subrendimo laikas, paruošimo būdas ir t.t. Nes normalūs augalai neauga laboratorijos mėgintuvėlyje. Dar daugiau kintamųjų kalbant apie pačius testuotojus, nes jie juo labiau mėgintuvėliuose negyvena. Kaip galima matyti iš nurodytos duomenų bazės, kai kur paminėta, kad tyrimai buvo daromi su žiurkėmis, kai kur su šunimis. Žinia, jų organizmai nėra tapatūs žmogaus organizmui. Aubrey Hampton savo knygoje „Natural Organic Hair and Skin Care“ dar 1987 m. rašė, kad bandymai su gyvūnais apskritai jokio tikro žinojimo neduoda, nes žmogaus organizmas reaguoja visiškai kitaip. Jie daromi tik saugumo iliuzijai sukurti. Jeigu tyrimai daromi su žmonėmis, tai jie juk gyvena skirtingus gyvenimus (nesvarbu net jei suklasifikuoti pagal amžių, lytį, rasę ir pagrindines ligas). O be to, žmonės meluoja, ypač kai klausiama, ką jie valgo. Taigi nieko nuostabaus, kad kas nors gauna tokius eksperimentų rezultatus, bet šimtai ir tūkstančiai gauna priešingus. Bet dėl to visai nebūtina išbraukti gerą produktą iš savo raciono.
Žinoma, gali būti kad augalas tam tikram žmogui netinka. Nesvarbu, kad tinka milijonams ir sėkmingo naudojimo istorija iš įvairių pasaulio vietų siekia tūkstančius metų (kaip yra minėtųjų augalų baziliko, mėtos ir cinamono atveju). Jums, pvz., arba man gali ir netikti. To neišsiaiškinsite pažvelgę į augalo cheminę sudėtį. Tikiuosi, kad po čia pateiktų pavyzdžių dėl to abejonių nekyla. Netikti gali taip pat įvairiai – nuo grubiausio ir aiškiausio būdo alergijos, netoleravimo iki tam tikro specifinio poveikio (pvz., sumažėjusio kraujospūdžio) arba tiesiog neveiksmingumo. Egzistuoja įvairūs metodai nustatyti individualų augalo tinkamumą – yra žmonių, kurie tai moka padaryti. Tačiau ir pats žmogus, jei jo kūnas per daug neužterštas toksinais, o protas neužkištas išankstinėm nuostatom arba „moksliniais“ perspėjimais pats gali ir turėtų atsirinkti, kas jam tinka, o kas ne. (Apie tai daugiau ateityje).
* Dr. Duke duomenų bazė, pradėta jo kurti USDA užsakymu 1971 m., http://www.ars-grin.gov/duke/
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą