Požiūrių į sveiką mitybą įvairovė nesuskaičiuojama. Vieni siūlo skaičiuoti kalorijas, antri – susirankioti reikalingą maistingųjų medžiagų kiekį, treti – valgyti tik žalią maistą, ketvirti - vengti mėsos, penkti - nevartoti druskos ir prieskonių, šešti - negerti pieno, septinti – atsisakyti viso perdirbto maisto ir valgyti tiktai tai, ką pats arba tavo pažįstamas kaimynas užaugina, aštunti – būtinai vartoti papildus ir t.t. Negana to, skiriasi ir požiūriai kada ir kiek valgyti. Nuo atsipalaidavusios nuostatos, kad valgyti turi ką nori, kiek nori ir kada nori iki griežto požiūrio, kad visas maistas kenkia, todėl valgyti reikia kuo mažiau. Šioje požiūrių skalėje įsitenka ir klasikinė Vakarietiška maisto piramidė, ir tūkstančių metų senumo ajurvedos išmintis, ir masė naujų mitybos teorijų bei praktikų. Pasimetusius šioje prieštaringoje įvairovėje turiu nuvilti, kad svarių argumentų galime rasti bet kuriam iš šių požiūrių pagrįsti, nepaisant to, kad daugelis jų rimtai vienas kitam prieštarauja. Toks jau išradingas žmogaus protas. Tai suvokiančiam lengviau gyventi informacijos amžiuje, mažiau imti į širdį tai, jog vieningų teisingų atsakymų nėra, tačiau tai jiems gali visai nepadėti pasirinkti sau teisingą mitybą. Pamėginkime šį pasirinkimą šiek tiek supaprastinti.
Bet koks taikomasis požiūris remiasi teorija. Mitybos srityje tokiu pagrindu yra arba šiuolaikinis Vakarietiškas mokslas, arba kokia nors tradicinė (religinė, kultūrinė) sistema, kaip pavyzdžiui, ajurveda, Tibeto medicina, lietuviška senoji tradicija, žydų senoji tradicija (košerinis maistas) ir pan. Senosios tradicijos remiasi mums šiandien suprantamais (pvz., skonis) arba jau nebesuprantamais kriterijais, kuriuos tų sistemų žinovai žino ir moka pritaikyti. Bene geriausiai išlikusi ir praktiškai pritaikoma yra ajurveda – yra išlikę ir rašytiniai šaltiniai, ir gyva linija gydytojų bei mokytojų. Šioje sistemoje kalbama apie šildantį ir šaldantį maistą, apie šešis reikalingus skonius, došas (kūno ir proto konstitucijas) bei jų balansavimą ir t.t.
Vakarietiškas mitybos mokslas remiasi maistingaisiais elementais (nutrients) – tyrinėja jų įtaką žmogaus organizmo funkcijoms, jų kiekius, sąveiką ir šaltinius. Čia kalbame apie baltymus ir amino rūgštis, riebalus ir riebiąsias rūgštis, angliavandenius, mineralus, mikroelementus, vitaminus, antioksidantus ir, žinoma, kalorijas. Anglų kalba toks požiūris vadinamas nutrionism. Jis buvo itin populiarus prieš kelis dešimtmečius, tačiau šiandien sulaukia vis daugiau kritikų. Nieko keisto. Metodologinis šio požiūrio pagrindimas yra visiškai silpnas – galima būtų vien apie tai straipsnį parašyti. Pakanka paminėti tai, kad natūralioje gamtoje dviejų vienodų vienetų nėra. Kopūstas, išaugęs sunkioje tręštoje dirvoje Ispanijoje bus kitoks nei išaugęs lengvoje, netręštoje Dzūkijos žemėje. Augalai turi tų maistingųjų medžiagų, kurių gauna konkrečioje vietoje augdami. O šioje teorijoje jie traktuojami statistiškai, tarsi būtų vienarūšiai. Be to mokslas yra ištyręs tik mažytę dalį jam žinomų augalų „sudedamųjų dalių“. O kiek dar nežinomų? Ir galų gale – suma niekaip nelygi visumai: netgi žinodami atskiras dalis negalime žinoti kaip jos veikia sąveikoje. Argumentų pakanka nutrionizmo ribotumui pagrįsti, tačiau... Mes gyvename visuomenėje, kurioje visa vieša informacija remiasi būtent tuo. Teisės aktais nustatoma kiek baltymų, geležies ar kito gėrio turi būti maiste, kad galima būtų tai minėti jo aprašyme. Teisės aktai taip pat nurodo kiek turime gauti per dieną magnio, kalcio ir kitų mikroelementų. Visa medicininė ir populiari edukacinė literatūra operuoja šiais terminais ir vargu ar būsi bent kiek suprastas pasakęs, kad baltymais ar vitaminais turtingas produktas yra blogas, nes jis teršia protą.
Todėl tenka kalbėti apie nutrientus, juos skaičiuoti (t.y., iš įvairių šaltinių rinkti informaciją apie jų kiekį), net ir suprantant, kad tai dalyko esmės neatskleidžia. Kita vertus yra nemažai žmonių, kuriems tai gali padėti, nes į jokią subtilią informaciją jie nenori gilintis.
Taigi šiame tinklaraštyje rasite informacijos apie įvairius produktus, kuri remiasi ir Vakarietišku moksliniu ir tradiciniu požiūriu į mitybą. Jei turite tokios informacijos lietuvių kalba ir norite ją padaryti viešai prieinama, prašome siųsti man el. paštu guoda@sveikiproduktai.lt . Informacijos šaltinis bus nurodytas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą