Sako,
šaukštas deguto medaus statinę pagadina. Neįtikėtina, bet kartais kokia nors
nepatogumo smulkmena niekais paverčia visą daikto gerumą. Natūralios kosmetikos
atveju šie nepatogumai dažniausiai būna susiję su išankstine neigiama nuomone
(iš principo) arba nesėkminga patirtimi dėl nežinojimo. Taigi trumpai apie medų
ir plačiau apie deguto šaukštą. Iš tiesų to deguto ir nėra – yra tik šaukštas
jam semti – tuščias.
O medaus yra
daug. Natūrali, ekologiška ir biodinaminė kosmetika, visų pirma, yra turtinga
natūraliomis medžiagomis: šalto spaudimo aliejais, sviestais, augalų
ekstraktais. Energetiškai ji yra gerokai stipresnė. Tai nėra masinės gamybos
produktas. Žmonėms, kurie mėgsta žmogišką šilumą labiau nei laboratorinį
tikslumą, ji neabejotinai bus malonesnė.
Be to, ši
kosmetika gaminama be kenksmingų ir įtartinų medžiagų. Ne tik be aršių
ploviklių ir konservantų, be GMO, be gyvūnų dalių, be sintetinių kvapų ir dažų,
bet ir be naftos chemijos. Naftos chemija sudaro įprastinės kosmetikos
pagrindą, kuris trukdo odai kvėpuoti, maitintis ir valytis. Juk oda žmogui
duota ne dėl grožio – tai labai daug gyvybinių funkcijų atliekantis organas.
Dažikliai, kvapikliai, aršūs prausikliai provokuoja alergijas. Parabenai lieka
kūne ir nežinia, ką ten veikia. Taip, nėra galutinai įrodyta, kad veikia kažką
negero, tokiu atveju jie būtų apskritai uždrausti. Tačiau racionaliam žmogui
būdinga vertinti riziką iš anksto ir kur įmanoma jos išvengti, net jei ji nėra
šimtaprocentinė. Juk šiandien neinvestuojame į Graikiją, ar ne?
Šaukštai
degutui, pirmas kabinimas. „Nei
ekologiškos, nei natūralios kosmetikos nėra, visa tai tik gamintojų apgavystė“.
Visi gamintojai negali būti apgavikai, tai galėtų būti aišku net ir didžiausiam
pesimistui, cinikui, paranojikui, visuotinio kapitalistų sąmokslo išpažinėjui
ar tiesiog negatyvo mėgėjui. Taigi yra ir natūralių, ekologiškų, biodinaminių.
Idėjinių, aistringai atsidavusių savo darbui, ir tiesiog sąžiningų. Negano to,
didžioji jų dalis sertifikuojasi – t.y., perka išorinio kokybės audito
liudijimą, kad prekės žaliava, gamyba ir pakavimas atitinka skelbiamą standartą
(apie kosmetikos standartų skirtumus - ateityje).
Antras
kabinimas. „Ekologiška, natūrali, biodinaminė
kosmetika galioja labai trumpai – tiesiog nespėsi sunaudoti“. Taip, kosmetiką
pasigaminus namuose savo reikmėms, gali būti, kad ji galios savaitę ar mėnesį.
Tačiau žinovai pagamina iš natūralių žaliavų ir be stiprių cheminių
konservantų. Kai kurie gamintojai pagamina ir visai be jokių konservantų (pvz.,
biodinaminė kosmetika). Tam reikalingos išskirtinės dalykinės žinios, aukštos
kokybės žaliava, save konservuojantys ingredientai, tam tikra tara (pvz., su
dozatoriumi), natūralūs konservantai. Dalis gamintojų naudoja ir sintetinius
konservantus, bet tik sertifikuojančių institucijų pripažintus, dažniausiai -
maistinius. Bet svarbiausia, kad gamyba nebūtų masinė – nedideliais kiekiais
gaminant reikia daug mažiau „konservuoti“.
Trečias
kabinimas. „ Ji neveiksminga – naudojant
nesimato jokio efekto“. Žiūrint kas kokio efekto nori. Ar nori pamaitinti,
sudrėkinti odą, leisti jai išsivalyti, susibalansuoti, atgauti savo natūralias
savybes - ar norima stebuklingai atjaunėti, pagražėti kosmetikos pagalba.
Logiška, natūrali kosmetika nenatūralių funkcijų neatlieka. O ir efektas
matosi. Naudojant tinkamai parinktą natūralią kosmetiką oda atsigauna, tampa
lygesnė, gražesnė, skaistesnė. Svarbiausia, nustojus ją naudoti, įgautos
savybės nebūtinai prarandamos ir labai greitai vėl atsistato. Žmogus netampa
nuo kosmetikos priklausomas, kaip itin efektingų cheminių formuluočių atveju
(pvz. šampūnas nuo pleiskanų, kurį nustojus vartoti pleiskanos tiesiog užpila).
Ketvirta. „Natūrali kosmetika yra brangesnė“. Žiūrint kokia ir
su kuo lyginsim. Sintetinio kremo 30 ml indelis taip pat gali kainuoti nuo 3
iki 300 lt (ir dar daugiau). Natūralios kosmetikos didžiąją kainos dalį sudaro
žaliavos, nes jos brangios. Sintetinės kosmetikos žaliavos pigios, brangūs (nes
išpuoselėti) yra rinkodara ir dizainas. Vartotojas renkasi už ką nori mokėti.
Penkta. „Sudėtinga naudoti: dantų pasta ir šampūnas
neputoja.“ Putojimas nėra būtinas plovimo procesui. Putos tik suteikia švaros
įspūdį, palengvina šampūno paskirstymą ant plaukų. Natūralios plaunančios
medžiagos (pagamintos iš kokoso ir cukraus, muilo riešutų, kitų augalų)
neputoja taip smarkiai, bet plauna puikiai. Tiesiog gali reikėti labiau
padirbėti rankomis galvą trenkant, šampūną pilti tik ant gerai sudrėkintų
plaukų, labai gerai išskalauti vandeniu. Dantų pastų atveju putojimas apskritai
nieko neduoda. Tai tik įpročio reikalas – kurį laiką pavartojus pastas be SLS,
prie jų grįžti nesinori. Nesupranti, ką tos putos tavo burnoje veikia.
Šešta. „Natūralios kosmetikos pakuotės nepatrauklios“. Taip
natūralios, ekologiškos ir biodinaminės kosmetikos gamintojai taros naudoja
minimaliai ir visa ji turi būti tinkama perdirbti – kad be reikalo neterštų
gamtos. Tai viena iš šio tipo produktų misijų. O patrauklumas, žinia, skonio
reikalas. Šiandien „žalios“ kosmetikos gamintojų ir rūšių yra tiek daug, kad
rasti sau tinkamą ir gražią tikrai ne taip sunku, kaip buvo prieš kelis metus.
Kadangi konkurencija šioje rinkoje didžiulė, ateityje galime tikėtis tik dar
didesnio pasirinkimo.
Galų gale
reikia nepamiršti, kad ir natūrali, ekologiška ir biodinaminė kosmetika, kaip
ir bet kuris kitas žmogaus pagamintas daiktas, Jums gali būti gera, ir gali
būti prasta, ar tiesiog jokia. Net jeigu atitinka standartą. Rinkoje
paskutiniosios („jokios“) daugiausia – ir sintetinės, ir natūralios, nes ją
gaminant nereikia įdėti nei proto, nei širdies. Todėl bet ką renkantis
vartotojui pravartu naudotis abiem – ir protu, ir širdimi.
Autorė Guoda Azguridienė
GRYNAS.lt straipsnis
