Jau buvo rašyta
apie įvairias aliejų rūšis. Liko neaptarti Lietuvoje populiariausi aliejai –
saulėgrąžų, linų, rapsų.
Taigi,
pradžioje apie juos, o po to trumpai apie pas mus rečiau vartojamus, bet tikrai
neprastesnius pasirinkimus. Priminsiu, kalbu tik apie šalto spaudimo aliejus,
nerafinuotus. Nes rafinuotieji neverti nei rašymo, nei juo labiau valgymo.
Linų aliejus
Linų aliejus
labiausiai žinomas savo vertinga ir reta sudėtimi. Jis ypač turtingas omega3
riebalų rūgščių, kurių, anot dietologų, šiuolaikinis žmogus suvartoja gerokai
mažiau nei reikėtų. Linų sėmenys, kaip ir ispaninio šalavijo (chia) sėklos, yra
turtingiausi augaliniai omega 3 šaltiniai, niekuo nenusileidžiantys
populiariesiems žuvų taukams. Beje, skonis net nelygintinas, linų naudai.
Tačiau tik tuo atveju, kai linų aliejus yra šviežias.
Jautrumas
šviesai ir temperatūrai yra didžiausias linų aliejaus trūkumas: net ir
teisingai laikomas daugiau trijų mėnesių jis netveria – apkarsta. Žmonėms,
kurie nusistatę prieš linų aliejų dėl jo skonio, labai rekomenduočiau paragauti
jo dar kartą, kreipiant dėmesį į kokybę. Mat jei linų aliejus neteisingai
išspaustas, net ir pats šviežiausias jis jau yra pasenęs. Jei įrengimai galingi
arba seni, spaudimo metu pakyla temperatūra ir aliejus oksiduojasi – apkarsta.
Toks vartoti jis nebetinka. Žinoma, linų aliejumi gardiname tik paruoštus
patiekalus, jokiu būdu nekaitiname, o laikome šaldytuve. Linų aliejus
labiausiai dera su bulvėmis ir raugintais kopūstais.
Saulėgrąžų
aliejus
Bene
labiausiai mums įprasto ir nespecifinio skonio yra saulėgrąžų aliejus. Jis
neturi nei kartumo, kaip linų, nei aitrumo, kaip alyvuogių. Nerafinuotas
saulėgrąžų aliejus būna dviejų rūšių. Tas, kuris skirtas salotoms ir jau
paruoštiems kitiems patiekalams gardinti, spaudžiamas iš saulėgrąžų rūšies,
kurioje dominuoja polinesočiosios riebalų rūgštys (omega 6). Jis jautrus temperatūrai,
netinka kaitinti, greičiau sensta. Kepimui skirtas saulėgrąžu aliejus
spaudžiamas iš kitokių saulėgrąžų. Jose dominuoja mononesočiosios riebalų
rūgštys ir jis yra gerokai stabilesnis. Ant jo galima trumpai kepti, troškinti.
Gamintojas paprastai rašo, kam aliejus skirtas ir tų rekomendacijų būtų sveika
paisyti.
Kanapių
aliejus
Kitas Omega
3 turtingas aliejus yra kanapių. Kai kurie mokslininkai ypač pabrėžia sveikatai
palankų kanapių aliejaus Omega 3 ir Omega 6 riebalų rūgščių santykį. Kanapių
aliejus yra platesniam ratui valgytojų priimtino skonio aliejus, nei linų. Taip
pat jis yra gerokai stabilesnis – išlieka šviežias apie 9 mėnesius. Šaldytuve
laikyti jo nereikia, pakanka vėsiai. Kanapių aliejumi tinka gardinti salotas,
košę, sriubą, bulves ir kitus patiekalus. Lietuvoje iki šiol jis nebuvo
populiarus, bet leidus auginti pluoštines kanapes yra galimybė, kad tokiu taps
ateityje.
Rapsų
aliejus
Vienas kontraversiškiausiai
vertinamų aliejų yra rapsų. Viena vertus, jo riebiųjų rūgščių sudėtis yra
puiki: jų yra kuo įvairiausių, tarp jų ir Omega3. Rapsai auga mūsų platumose,
tai tarsi ir „savas“augalas. Nors, matyt, labiausiai mylimas ir gerbiamas šis
aliejus yra Vokietijoje ir Skandinavijoje. Tačiau rapsus, kaip ir sojas,
smarkiai kompromituoja GMO rizika. Juolab, kad oficialioji valstybės pozicija
nesutampa su tuo, ką žmonės žino iš savo patirties – pirmoji teigia, kad GMO
paplitimas kontroliuojamas, antroji, kad ne. Bet kuriuo atveju, jei naudojate
rapsų aliejų, rinkitės tik ekologišką, mat ekologinio ūkio standartas apima
sėklos kontrolę dėl GMO.
Kitas
nemenkas rapsų aliejaus minusas yra jo specifinis skonis. Kai kurie žmonės
sunkiai šį aliejų virškina, todėl ragaudami pirmą kartą nepadauginkite. Rapsų
aliejus, kaip ir saulėgrąžų, gali būti tinkamas kepti arba netinkamas –
skaitykite etiketę.
Riešutų
aliejai
Dar vienas
aliejus, turintis Omega 3, yra graikinių riešutų. Jis nepriekaištingas savo
sudėtimi, o skoniu – išskirtinis. Tinka prie visko, ir netgi skanauti vieną. Tai
vienas nedaugelio aliejų, kurį paprastai mėgsta vaikai. Tai jautrus ir
nestabilus aliejus, kuriame dominuoja polinesočiosios riebalų rūgštys, todėl
kaitinti netinka. Skonis geriausias kuo šviežesnio.
Aliejus
spaudžiamas ne tik iš graikinių, bet ir iš kitų riešutų: migdolų, lazdynų,
kedrų, brazilinių, argano, makadamijų. Plačiausiai jie naudojami kosmetikoje,
tačiau ir maistui tinka kuo puikiausiai. Riešutų aliejai (išskyrus graikinių ir
kedrų) turi daugiau mononesočiųjų rūgščių, todėl yra gana stabilūs, juos galima
ir kaitinti. Nereikia nei minėti, kad jie yra skanūs, tačiau žinoma, gerokai
brangesni už spaudžiamus iš sėklų. Ajurveda migdolų aliejų rekomenduoja vaikų
mitybai (bei odos priežiūrai) – tai vienas švelniausių savo skoniu aliejų.
Avokadų
aliejus
Taip pat
gana švelnus skoniu, o savybėmis stabilus yra avokadų aliejus. Riebus, purus ir
minkštas, it avokado vaisius, šis aliejus tiks gaminti įvairius padažus ir
užpilus su prieskoniais ar žolelėmis. Tuo tarpu moliūgų sėklų aliejus, ypač
jeigu jame yra bent nedidelė skrudintų sėklų dalis, pats turi tiek skonio, kad
nieko papildomo nebereikia: nei žolių, nei prieskonių, nei acto. Jei salotos
išėjo nelabai skanios, užpilkite jo šiek tiek ir skonis bus išgelbėtas. Moliūgų
sėklų aliejus vertinamas ir liaudies medicinoje, kaip antiparazitinė priemonė,
rekomenduojamas vyrams prostatos profilaktikai.
Apie aliejų
virtuvėje parašiau atsižvelgdama į tai, kokių pas mus galima įsigyti, ir kokius
klausimus žmonės dažniausiai užduota. Ką iš jų pasirinkti – asmeninis
kiekvieno reikalas. Dėl skirtingų rūšių aliejų vertingumo net ekspertai
nesutaria. Sutaria tik dėl to, kad aliejus turi būti šalto spaudimo, pagamintas
iš kokybiškos žaliavos ir kuo šviežesnis. Vartodami ekologiškus aliejus
išvengsite pesticidų likučių, GMO ir kitų nevalgomų dalykų. Tačiau lyginant tos
pačios kokybės aliejus atsakyti, ar geriau saulėgrąžų, ar rapsų, ar palmių, ar
kokosų – vienareikšmiai negalima.
Jei žmogus
studijavo mitybą ar panašią discipliną Vokietijoje, jis pasakys, kad geriausias
iš visų aliejų yra rapsų. Jei, pvz., Didžiojoje Britanijoje, kad kanapių, jei
Italijoje, be abejonės, kad alyvuogių, jei Lietuvoje, greičiausiai, linų. Iš
dalies jie visi teisūs, juolab, kad yra tų kultūrų žinovai. Tačiau čia veikia
ir kiti argumentai – įpročio, naudos ir pan. Mes, kaip vartotojai, iš nuomonių
įvairovės tik išlošiame – galime pasirinkti tai, ko mums reikia ir patinka.
Galbūt atsižvelgdami į savybes, sudėtį ir kitą turimą informaciją, o gal būt
grynai intuityviai – iš kvapo, skonio ir to augalo vaizdo.
Autorė Guoda
Azguridienė
GRYNAS.lt straipsnis
Man atrodo, kad Chia sėklos turi daugiau Omega 3, nei Linai, bet man Linų aliejus labai patinka. Jau beveik nebenaudoju saulėgrąžų aliejaus :)
AtsakytiPanaikintiKai Omega3 yra tiek daug, kaip chia sėklose ir linų sėmenyse, nėra tiek svarbu, kuriame daugiau. Abiejuose daug. Beje, skaičiai tie visada orientaciniai - kadangi produktas natūralus, maistingųjų medžiagų kiekiai gali nemenkai priklausyti nuo partijos. Literatūroje paprastai naudojamos vidutinės vertės.
AtsakytiPanaikintiLInų aliejus be abejo labai vertingas. Ypač gerai tiems, kurie jį mėgsta :) Tik kaitinti jo visai negalima.
Norėčiau pasiteirauti, kaip yra dėl kanapių aliejaus. Teko girdėti, jog būtina šio aliejaus nekaitinti, kadangi priešingu atveju išsiskiria kenksmingos medžiagos. Ar tai tiesą? Kaip šį aliejų geriausia vartoti?
AtsakytiPanaikintiTaip, kanapių aliejaus tikrai negalima kaitinti. Jis vienas jautriausių temperatūrai (antras po linų)
Panaikinti