Jei nuo gimtųjų alyvuogių aliejaus kraštų judėsime link pusiaujo, rasime
daug kokoso palmių, su didžiuliais kokoso riešutais. Kokoso palmė – įstabus
augalas. Jos lapai naudojami kaip statybinė medžiaga, o iš vaisių gaunamas ne
vienas maisto produktas bei žaliava pramonei. Iš vieno riešuto - daug vertingų produktų.
Kokosų aliejus spaudžiamas iš jau sukietėjusio kokoso riešuto. Kol kokoso
riešutas nesubrendęs, jį atidarius galima rasti kokoso vandens – puikaus
izotoninio gėrimo. Iš kokosų aliejaus, jį skiedžiant, gaunamas kokosų pienas ir
grietinėlė (kremas).
Kaip ir kiekvienas kitas riešutas, kokoso riešutas gali būti sveikas ir
šviežias, o gali būti ir nelabai koks: pagulėjęs saulėje, paliestas pelėsio ir
pan. Iš sveikų ir šviežių riešutų šaltuoju būdu spaudžiamas kokosų aliejus. Jei
aliejus tokiu būdu išspaudžiamas ir prastų riešutų, jis turi nemalonų kvapą ir
gali greitai sugesti. Iš prastesnės kokybės riešutų temperatūros ir tirpiklių
pagalba gaminamas rafinuotas kokosų aliejus. Jis būna bekvapis arba dirbtinai
prikvėpintas.
Nereikia manyti, kad kosmetikos ir švaros priemonių pramonei visada
atitenka prastesni kokosai. Nieko panašaus, aukštos kokybės kremų, kaukių,
prausiklių, šampūnų, muilų, netgi ploviklių ir skalbiklių gamintojai naudoja
aukštos kokybės kokosus. Kokosų jie sunaudoja daug, nes jokia kita natūrali
medžiaga taip gerai neplauna. Kokosų aliejus puikiai maitina ir drėkina odą bei
plaukus. Tinka praktiškai visiems odos tipams. Vasarą ant kūno tepamas kokosų
aliejus vėsina, saugo nuo saulės spindulių. Kokosų aliejus tinka tepti plaukų
galiukams ir kaip plaukų kaukė. Juo patogu patepti nusausėjusias ar sudirgusias
rankas ir lūpas.
Cholesterolio mitas
Kokosų aliejus unikalus savo savybėmis. Skirtingai nei mums labiau įprasti
saulėgrąžų, linų ar alyvuogių aliejai, jis nebijo temperatūros pokyčių. Žemiau
25 ° C jis būna kietos konsistencijos, o temperatūrai pakilus aukščiau tampa
skystas. Tad permatomame inde stovinčio savo kokosų aliejaus per vasaros
karščius galite ir nepažinti.
Kietas kokosų aliejus yra visiškai baltas, ištirpęs – balzganas, primena
pienuotą vandenį. Tai labai stabilus aliejus, kuris ilgai išlaiko savo savybes,
gali būti kaitinamas be jokios rizikos, kad atsiras nuodingosios
transriebiosios rūgštys. Jis turi savikonservuojančių savybių.
Kaip ir kiti augalai bei jų riebalai, kokosas neturi cholesterolio. Tą
verta atskirai pažymėti, nes ilgą laiką buvo paplitęs mitas, kad kokosų ir
palmių aliejai (kuriuose dominuoja sočiosios riebalų rūgštys) turi daug
cholesterolio, todėl kenkia sveikatai. Prie mitų ištakų dar grįšim, bet stebina
tai, kad šis mitas toks gajus. Kai kurie gydytojai Lietuvoje iki šiol savo
pacientams nurodo vengti šio aliejaus, kaip cholesterolio šaltinio. Tuo metu
Vokietijoje kokosų aliejus ypač populiarus tarp cholesteroliu susirūpinusių
žmonių. Mat dėl tirštos konsistencijos, jį galima naudoti vietoje sveisto –
tepti ant duonos, dėti į pyragus.
Kaip atskirti gerą nuo prasto?
Gaminami įvairūs mišiniai su žolelėmis ir sėklomis, kuriuos patogu naudoti
sumuštiniams. Žinoma, kai kurie kepiniai be sviesto negalės apsieiti (pvz,
Napoleono tortas), tačiau į pyragus ir keksus jį dėti galima be baimės, kad
pakenks pyrago skoniui. Kokoso aliejus tinka daug kur: juo patogu ištepti
skardą kepant bulves, ant jo kepti blynus, dėti į troškinį, desertą. Ajurvedos
virėjai sako, kad joks kitas riebalas neatskleidžia kepinamų prieskonių skonio
bei aromato taip gerai, kaip tai padaro kokoso aliejus.
Kartais manoma, kad kepant šio aliejaus sunaudojama labai daug, nes jis
greitai susigeria (susigeria ir į odą, ir į blynus). Tačiau pastebėkite – jei
keptuvė gera, kepami ant kokosų aliejaus blynai nesvyla, tiesiog būna sausesni,
nei kepant, pvz., ant sviesto ar saulėgrąžų aliejaus.
Šalto spaudimo kokosų aliejus turi švelnų kokoso kvapą. Kai kam jis
asocijuojasi su „kokosiniais“ saldainiais, todėl manoma, kad šis aliejus
saldus. Tačiau jis pats saldumo jokio neturi, todėl nėra išskirtinai
desertinis.
Kaip atpažinti šalto spaudimo kokosų aliejų? Tam reikėtų skirti dėmesio,
nes rinkoje labai daug rafinuoto kokosų aliejaus. Kaip ir kiekvienas rafinuotas
aliejus, jis neturi augalui būdingo kvapo. Jeigu rafinuotas aliejus po to yra
prikvėpintas, kvapas nėra natūralus, nesunkiai atskiriamas.
Visų pirma reikėtų skaityti etiketę, kurioje būna nurodyta ar aliejus šalto
spaudimo, ar rafinuotas. Tiesa, kartais žodis rafinuotas bus parašytas labai
smulkiai, tačiau atidžiai skaitant galima rasti. Rafinuoto ir nerafinuoto
kokosų aliejaus, kaip ir kitų aliejų atveju, kainos skiriasi smarkiai. Būtų
keista, jei būtų kitaip. Juk šalto spaudimo aliejų spaudžiant nenaudojami jokie
specialūs tirpikliai, aliejus nekaitinamas, o žaliavos kokybė turi būti
nepriekaištinga.
Venkite hidrintų riebalų
Kadangi kokosų aliejus stabilus, jam (skirtingai nei pvz., linų ar
saulėgrąžų aliejui) nėra reikalinga tamsi stiklinė ar metalinė tara. Jis gali
būti pakuojamas ir paprasčiau.
Kokosų aliejus yra alternatyva ne tik sviestui, bet ir hidrintiems
riebalams. Hidrinti riebalai labai plačiai naudojami konditerijos ir apskritai
visoje maisto pramonėje. Jie gaminami iš skystųjų aliejų (paprastai rapsų,
sojos, saulėgrąžų) juos kietinant jungimo su vandeniliu būdu. Norėdami
užsitikrinti rinką, būtent šių žaliavų – rapsų, sojos, kukurūzų – augintojai
bei pramoninių aliejų gamintojai JAV iniciavo plataus masto ekonomines
priemones prieš tropinius aliejus. Buvo vykdomos ne tik propagandinės kompanijos,
esą kokosų ir palmių aliejai turi cholesterolio, bet ir įvedami jiems muitai,
kiti apribojimai.
Šiandien jau pripažinta, kad hidrinti riebalai nepalankiai veikia mūsų
organizmą. Ekologiško maisto standartas apskritai draudžia naudoti hidrintus
ribalus.
Nepaisant pastaruoju metu pateikiamos informacijos apie hidrintų riebalų
žalą, jie, kaip ir rafinuotas aliejus, vis dar labai populiarūs. Visų pirma dėl
to, kad yra daug pigesni. Daug daug pigesni. Šį kainų skirtumą galima pastebėti
lyginant kepinių kainas Lietuvos kavinėse. Viena kaina, jei bus kepta su
sviestu, kita kaina, jei su hidrintais riebalais (šiuo atveju net nesvarbu iš
kokios pirminės žaliavos jie pagaminti).
Kokosų aliejus šiuo atveju yra alternatyva sviestui. Skonis gali būti
vieniems labiau priimtinas sviesto, kitiems kokosų aliejaus, tačiau nei vienas,
nei kitas nėra žalingas žmogui. Lyginant juos tarpusavyje, riebiųjų rūgščių
sudėtis yra panaši. Kokosų aliejus yra augalinės kilmės, neturi cholesterolio,
sviestas – gyvulinės kilmės, turi daugiau vitaminų. Kokosų aliejus yra gerai
įsisavinami riebalai, teikiantys sotumo jausmą. Todėl ypač mėgstami
sportininkų, dirbančių fizinį darbą ir metančių svorį.
O jeigu kokoso aliejus jums neskanus, pamėginkit juo pasitepti kūną. Šis
aliejus nuostabus savo universalumu: gali tepti ant duonos, ant veido ar
plaukų, dėti į keptuvę, pyragą, naudoti kaip bazę gydomiesiems tepalams.
Autorė Guoda Azguridienė
GRYNAS.lt straipsnis
Kokoso aliejus man apskritai yra vienas geriausių atrastų produktų. Jį naudoju ne tik odai ir plaukams gaivinti, bet ir maisto gamyboje. Kokoso aliejus padeda sustiprinti imunitetą ir kovoja su grybelinėmis ligomis.
AtsakytiPanaikinti