Google Tag Manager

2011 m. rugpjūčio 30 d., antradienis

Amalaki - Amla - natūralus vitaminas C

Bene geriausiai žinomi ajurvediniai produktai yra čiavanprašas ir trifala - nepasakysi, kad skanūs, bet pasakysi, kad naudingi. Abiejų jų didelę dalį sudaro amla. Nors tikslaus šaltinio nepavyko rasti, žinovai sako, kad amloje esančio vitamino C molekulė "sukasi į kitą pusę" nei kitų vitaminų C (todėl yra didelė tikimybė, kad nealergizuos tų, kurie alergiški normaliam vitaminui C). Be to, būdmas labai rūgštus, mūsų organizme amlos vaisius tampa saldus ir veikia šarminančiai.




Kaip ir tulsi, amla yra vienas plačiausiai naudojamų ajurvedinių augalų. Jis vartojamas vienas, sudaro žymiojo ajurvedinio toniko čiavanprašo pagrindą, įeina į žarnyno valymo mišinio trifala ir kitų mišinių sudėtį.
Botaniniai augalo pavadinimai (lot.): Emblica officinalis, Phyllanthus emblica, Phyllanthus laxifolius, Cicca emblika, Dichelastina nodicaulis. Lietuviškai oficialiai jis vadinasi indiškasis lapainis, nors dažniau vadinamas indiškuoju agrastu, kadangi vaisiai labai į juos panašūs. Būtent vaisiai dažniausiai ir yra naudojami. Indiškasis lapainis yra lapus metantis medis besilupančia žieve.
Iš sanskrito amalaki verčiamas kaip "vaisius, kuriame gyvena klestėjimo deivė". Hindu religijoje amalaki medis garbinamas, kaip galintis pamaitinti visą Žemę.
Mokslininkai amalaki išskiria dėl C vitamino ir taninų gausos.

Amalaki (arba amla) ajurvedos tradicijoje žinomas kaip rasajana - turintis atstatantį ir balansuojantį poveikį visiems trims konstituciniams tipams (vata, pita, kapa) bei organizmo ląstelių irimą ir senėjimą lėtinantis augalas. Ajurveda amalaki aprašo taip: vaisius turi penkis skonius (viso yra 6), bet dominuoja rūgštus ir sutraukiantis, prigimtis šaldanti, skonis, liekantis organizme suvirškinus (vipaka) - saldus, savybės - lengvas, sausas; ypač palankus pitai. 
Ajurvedoje amalaki naudojamas neutralizuoti per didelį rūgštingumą, stiprinti širdį, smegenis ir virškinamąjį traktą, mažinti karščiavimą, nuo viduriavimo, laisvinti vidurius (dažniausiai mišinyje trifala, su kitais dviem augalais), blukinti odos dėmes, skatinti plaukų augimą (vartojamas išoriškai), esant diabetui, kaip afrodiziakas. Tai priešbakterinį, priešvirusinį, priešgrybelinį poveikį turinis augalas. Jis pakelia bendrą baltymų lygį ir padidina kūno svorį sukurdamas teigiamą azoto pusiausvyrą organizme, dėl to šis papildas turį ir anabolinį poveikį.
Indikacijos: nusilpusio imuniteto būsenos, kaip lėtinis ar pasikartojantis peršalimas, karščiavimas, alergija, odos infekcijos, burnos opos, kraujuojančios dantenos, padidėjęs rūgštingumas, skrandžio bei dvylikapirštės opos.
Vakaruose amalaki dažniausiai pristatomas kaip natūralus antioksidantas su vitaminu C, kuris matomai padidina odos ir plaukų žvilgėjimą, pagerina ištvermę, ramina ir valo žarnyną, švelniai laisvina vidurius, turi priešopinį poveikį.
Čia ypač akcentuojamas vitamino C kiekis. Tiesa, amlos vaisiuose jo iš tiesų daug. Kaip ir turėtų būti su natūraliu produktu - C vitamino kiekis pagal įvairius šaltinius nurodomas labai įvairus. Šviežio vaisiaus 100 g šis kiekis siekia 700 mg vitamino C, džiovinto (kuris ir dedamas į papildus) 2500-3500 mg. Ekologiškų ajurvedinių papildų gamintojas "Organic India" nurodo, kad jų naudojamoje amlos žaliavoje vitamino C būna nuo 1000 iki 5000 mg, o savo gaminamiems produktams jie taiko 2000 mg vitamino C 100 g amlos standartą. Tai sudarytų 25 rekomenduojamas vitamino C dienos normas.
Vitamino C, kaip ir kitų augalo maistingųjų medžiagų kiekis labai skiriasi, priklausomai nuo augalo augimo vietos, dirvožemio, vaisių paruošimo būdo ir kitų aplinkybių. Laukinė amla turi daugiau vitamino C, sukultūrinta - mažiau. Džiovinti vaisiai turi daugiau vitamino C nei švieži.

Tačiau būtų labai didelis supaprastinimas vertinti amlą tik kaip gerą natūralaus vitamino C šaltinį. (Tiesa, tai tenka daryti produkto aprašymuose, nes teisės aktai leidžia minėti tik tas medžiagas dalis, kurios nurodytos apibrėžtuose sąrašuose). Tyrėjai pabrėžia, kad efektas yra ne tiek dėl vitamino C kiekio, kiek dėl amlos, kaip augalo, savitos sudėties.

Šaltiniai:
http://www.dweckdata.com/published_papers/emblica_officinalis.pdf
http://www.indianfoodforever.com/food-guide/wonderful-amla.html
http://www.dabur.com/en/chy/science-proof.htm



2011 m. rugpjūčio 18 d., ketvirtadienis

Brami

Vienas iš alternatyviosios medicinos minusų, kuris tampa esminis dideliam skaičiui žmonių, yra būtinybė vartoti gydomąsias priemones ar procedūras ilgą laiką ir sistemingai. Pvz., jei daryti pratimus, tai kasdien. Jei suvalgyti kapsules, tabletes, miltukus, homeopatinius žirniukus ar išgerti arbatas, tai kelis kartus per dieną pagal grafiką. Daugelis žmonių tai tiesiog pamiršta. Aš irgi pamirštu. Galvoju, gal reikėtų pradžioje kokį pusmetį pavartoti brami? 


Brami (brahmi) dar vadinama Gotu Kola. Botaninis šio augalo pavadinimas - Centella asiatica. Jis priklauso Umbelliferae augalų šeimai. Kartais jis dar vadinamas Bacopa, bet šiuo vardu vadinamas ir kitas panašaus poveikio augalas Bacopa monnieri, dėl ko pasitaiko nemažai painiavos.
Brami (Brahmi) vardas išvestas iš indų dievų panteono Dievo kūrėjo Brahma vardo. Augalas dar žinomas Mandookparni pavadinimu. Jis žymus savo vartojimo universalumu. Tai labai stiprus adaptogenas ir antioksidantas.
Brami naudojamas tradicinėje indų medicinoje daugiau nei 3000 metų. Tradiciškai jis žinomas kaip stebuklingas smegenų maistas, pagerinantis atmintį, mokymąsi ir koncentraciją, palengvinantis depresiją.
Ajurvedos tradicijoje brami naudojama esant psichiniam stresui, nervinei įtampai, išsiblaškymui, nerimui, depresijai, koncentracijos trūkumui, atminties susilpnėjimui, neigiamoms emocijoms, vaikų hiperaktyvumui, kojų edemai dėl venų nepakankamumo, širdies ir karaujotakos sutrikimams, Alzheimerio ligai ir paralyžiui, herpes simplex, giardiazei.
Azijinė centelė – stiprina atmintį, proto budrumą ir koncentraciją; saugo ir stiprina nervų sistemą; gerina kraujagyslių tonusą; ramina, padeda įveikti neigiamas mintis, prislėgtą nuotaiką, pagerina energijos tekėjimą. 
Tyrimai rodo, kad augale esantys saponinai (bacosides A ir B) stiprina atmintį ir gebėjimą mokytis. Šiandien jau ir Vakarų medicinoje atlikta klinikinių tyrimų, patvirtinančių Brami teigiamą poveikį esant aukščiau nurodytiems sutrikimams.

Šaltiniai:
1. Traditional used plants against cognitive decline and Alzheimer disease
Gunter Peter Eckert
2. Antioxidant effect of Centella asiatica Linn. On aluminium-induced lipid peroxidation in brain regions of rat
S. L. Maheswari
3. Centella asiatica: a concise drug review with probable clinical uses
Sushma Tiwari, Sangeeta Gehlot, Gambhir I.S.
4. Ethnopharmacological review of native traditional medicinal plants for brain disorders G.M.Husain, Deepa Mishra, P.N. Singh, Ch. V. Rao, Vikas Kumar
5. Nuorodų bazė

2011 m. rugpjūčio 10 d., trečiadienis

Tulsi - Indiškasis bazilikas

Tulsi, kaip gydomasis balzamas kūnui, protui ir sielai, dėl savo organizmą atstatančių ir stresą mažinančių savybių naudojamas Indijoje jau daugiau nei 5000 metų, garbinamas kaip dievybė, auginama namuose laimei nešti. „Žolių karalienė“ tulsi šiandien nukeliavo į Vakarus ir čia dažnai lieka nesuprasta (kaip ir kiti senųjų tradicijų augalai) - vykdant teisinius reikalavimus tampa "papildu", be jokios šventumo aureolės, energetinio užtaiso - tik su cheminės sudėties sąrašu, iš kurio, pagal tuos pačius teisės aktus, reikia nurodyti, būtent kurie iš cheminių elementų sukuria poveikį organizmui. O kas jeigu nei vienas jų atskirai, o tik visuma?


Tulsi priklauso Labiaceae (lūpažiedžių) šeimai. Pavadinimas „Tulsi“ reiškia „neprilygstamas“. Lapuose yra eterinio aliejaus, kuris turi eugenolio, eugenalio, karvakrolio, metylchavikolio, limatrolio ir kariofilino. Bazilikas yra geriausias adaptogenas (adaptogenai didina organizmo atsparumą stresui, traumoms, nerimui, nuovargiui).
Iš tulsi gaminamos įvairių skonių arbatos bei papildai. Papildų veikimas labiau koncentruotas, arbatų privalumas tas, kad jos ir skanios gerti, ir nereikia riboti jų kiekio - kaip įprasta vaistinėms žolėms. Tulsi arbatas ir kapsules galima duoti ir vaikams, nes dažniausiai jiems aktualu sustiprinti imunitetą dėl peršalimo ligų.
Skiriamos trys tulsi rušys: siauralapis bazilikas Rama tulsi (lot. Ocimum sanctum), indiškasis bazilikas Krišna tulsi (lot. Ocimum sanctum) ir krūminis bazilikas Vana tulsi (lot. Ocimum gratissimum).
Arbatoms ir papildams naudojami augalo lapai ir žiedai.

Tulsi ajurvedos tradicijoje naudojama mažinti stresą, skatinti proto aiškumą ir ramybę, stiprinti imunitetą, profilaktikai šaltu sezonu, didinti ištvermę, gerinti medžiagų apykaitą.
Vartojama sergant diabetu, bronchine astma, chroniškomis plaučių ligomis, hipertenzija, įvairiomis alergijomis, artritu, gripu. Nors ajurvedines žoles dažniausiai tyrinėja Rytų šalių mokslininkai, tulsi jau gana gerai žinoma ir Vakruose. 
Tulsi - ypatinga žolė, neveltui Indijoje vadinama šventuoju baziliku. Tai sudėtingos cheminės sandaros augalas, kuris stiprina paties žmogaus organizmo natūralų gebėjimą gintis nuo parazitų, ligų ir stresų. Tulsi poveikis organizmui visapusis, bet dažnai subtilus. Reguliariai vartojant tulsi sumažėja nervingumas, nuovargis, rečiau sergama peršalimo ligomis, gripu.


Šaltiniai:
- Prakash P., Gupta N. Therapeutic uses of Ocimum sanctum Linn (Tulsi) with a note on eugenol and its pharmacological actions: a short review. Indian  J  Physiol  Pharmacol  2005;  49(2)
- Ocimum Sanctum (tulsi): Bio-pharmacological Activities
Author(s):Dr. Vinod Singh, Ms. sarika amdekar, Dr. Omparakash Verma
http://www.webmedcentral.com/wmcpdf/Article_WMC001046.pdf
- Screening of Antistress Properties of Herbal Extracts and Adaptogenic 
Agents – A Review
Kannur D. M.*, Kulkarni A.A. , Paranjpe M.P. and Navangul M.V.
MAEERS, Maharashtra Institute of Pharmacy, MIT Campus, Paud Road, Kothrud, Pune –411038.
http://www.fitoica.com/Biblioteca/Revistas/Pharmacognosy%20review/Pharmacognosy/2008/N1/9.pdf
- The use of immunostimulating herbs in fish. An overview of research
Jeney Galina, G. Yin, L. Ardo, Z. Jeney
http://www.springerlink.com/content/d4hp781jq1251710/fulltext.pdf
- Noise-Stress-Induced Brain Neurotransmitter Changes and the Effect
of Ocimum sanctum (Linn) Treatment in Albino Rats
Rajan Ravindran, Rathinasamy Sheela Devi, James Samson , and Manohar Senthilvelan
http://www.jstage.jst.go.jp/article/jphs/98/4/354/_pdf
- Ocimum sanctum Linn. A reservoir plant for therapeutic applications: An overview
Priyabrata Pattanayak, Pritishova Behera, Debajyoti Das, Sangram K Panda
http://www.phcogrev.com/printarticle.asp?issn=0973-7847;year=2010;volume=4;issue=7;spage=95;epage=105;aulast=Pattanayak
- The Science behind sacredness of tulsi (Ocimum sanctum Linn)
Shankar Mondal,  Bijay  R.  Mirdha, Sushil C. Mahapatra
http://www.ijpp.com/vol53_4/291-306.pdf
- Ethnopharmacological review of native traditional medicinal plants for brain disorders G.M.Husain, Deepa Mishra, P.N. Singh, Ch. V. Rao, Vikas Kumar
http://www.fitoica.com/Biblioteca/Revistas/Pharmacognosy%20review/Pharmacognosy/2007/N1/4.pdf

2011 m. rugpjūčio 9 d., antradienis

Apie mitybos teorijas ir metodikas


Požiūrių į sveiką mitybą įvairovė nesuskaičiuojama. Vieni siūlo skaičiuoti kalorijas, antri – susirankioti reikalingą maistingųjų medžiagų kiekį, treti – valgyti tik žalią maistą, ketvirti - vengti mėsos, penkti - nevartoti druskos ir prieskonių, šešti - negerti pieno, septinti – atsisakyti viso perdirbto maisto ir valgyti tiktai tai, ką pats arba tavo pažįstamas kaimynas užaugina, aštunti – būtinai vartoti papildus ir t.t. Negana to, skiriasi ir požiūriai kada ir kiek valgyti. Nuo atsipalaidavusios nuostatos, kad valgyti turi ką nori, kiek nori ir kada nori iki griežto požiūrio, kad visas maistas kenkia, todėl valgyti reikia kuo mažiau. Šioje požiūrių skalėje įsitenka ir klasikinė Vakarietiška maisto piramidė, ir tūkstančių metų senumo ajurvedos išmintis, ir masė naujų mitybos teorijų bei praktikų. Pasimetusius šioje prieštaringoje įvairovėje turiu nuvilti, kad svarių argumentų galime rasti bet kuriam iš šių požiūrių pagrįsti, nepaisant to, kad daugelis jų rimtai vienas kitam prieštarauja. Toks jau išradingas žmogaus protas. Tai suvokiančiam lengviau gyventi informacijos amžiuje, mažiau imti į širdį tai, jog vieningų teisingų atsakymų nėra, tačiau tai jiems gali visai nepadėti pasirinkti sau teisingą mitybą. Pamėginkime šį pasirinkimą šiek tiek supaprastinti.

Bet koks taikomasis požiūris remiasi teorija. Mitybos srityje tokiu pagrindu yra arba šiuolaikinis Vakarietiškas mokslas, arba kokia nors tradicinė (religinė, kultūrinė) sistema, kaip pavyzdžiui, ajurveda, Tibeto medicina, lietuviška senoji tradicija, žydų senoji tradicija (košerinis maistas) ir pan. Senosios tradicijos remiasi mums šiandien suprantamais (pvz., skonis) arba jau nebesuprantamais kriterijais, kuriuos tų sistemų žinovai žino ir moka pritaikyti. Bene geriausiai išlikusi ir praktiškai pritaikoma yra ajurveda – yra išlikę ir rašytiniai šaltiniai, ir gyva linija gydytojų bei mokytojų. Šioje sistemoje kalbama apie šildantį ir šaldantį maistą, apie šešis reikalingus skonius, došas (kūno ir proto konstitucijas) bei jų balansavimą ir t.t.

Vakarietiškas mitybos mokslas remiasi maistingaisiais elementais (nutrients) – tyrinėja jų įtaką žmogaus organizmo funkcijoms, jų kiekius, sąveiką ir šaltinius. Čia kalbame apie baltymus ir amino rūgštis, riebalus ir riebiąsias rūgštis, angliavandenius, mineralus, mikroelementus, vitaminus, antioksidantus  ir, žinoma, kalorijas. Anglų kalba toks požiūris vadinamas nutrionism.  Jis buvo itin populiarus prieš kelis dešimtmečius, tačiau šiandien sulaukia vis daugiau kritikų. Nieko keisto. Metodologinis šio požiūrio pagrindimas yra visiškai silpnas – galima būtų vien apie tai straipsnį parašyti. Pakanka paminėti tai, kad natūralioje gamtoje dviejų vienodų vienetų nėra. Kopūstas, išaugęs sunkioje tręštoje dirvoje Ispanijoje bus kitoks nei išaugęs lengvoje, netręštoje Dzūkijos žemėje.  Augalai turi tų maistingųjų medžiagų, kurių gauna konkrečioje vietoje augdami. O šioje teorijoje jie traktuojami statistiškai, tarsi būtų vienarūšiai. Be to mokslas yra ištyręs tik mažytę dalį jam žinomų augalų „sudedamųjų dalių“. O kiek dar nežinomų? Ir galų gale – suma niekaip nelygi visumai: netgi žinodami atskiras dalis negalime žinoti kaip jos veikia sąveikoje. Argumentų pakanka nutrionizmo ribotumui pagrįsti, tačiau... Mes gyvename visuomenėje, kurioje visa vieša informacija remiasi būtent tuo. Teisės aktais nustatoma kiek baltymų, geležies ar kito gėrio turi būti maiste, kad galima būtų tai minėti jo aprašyme.  Teisės aktai taip pat nurodo kiek turime gauti per dieną magnio, kalcio ir kitų mikroelementų. Visa medicininė ir populiari edukacinė literatūra operuoja šiais terminais ir vargu ar būsi bent kiek suprastas pasakęs, kad baltymais ar vitaminais turtingas produktas yra blogas, nes jis teršia protą.

Todėl tenka kalbėti apie nutrientus, juos skaičiuoti (t.y., iš įvairių šaltinių rinkti informaciją apie jų kiekį), net ir suprantant, kad tai dalyko esmės neatskleidžia. Kita vertus yra nemažai žmonių, kuriems tai gali padėti, nes į jokią subtilią informaciją jie nenori gilintis.

Taigi šiame tinklaraštyje rasite informacijos apie įvairius produktus, kuri remiasi ir Vakarietišku moksliniu ir tradiciniu požiūriu į mitybą. Jei turite tokios informacijos lietuvių kalba ir norite ją padaryti viešai prieinama, prašome siųsti man el. paštu guoda@sveikiproduktai.lt . Informacijos šaltinis bus nurodytas.

2011 m. rugpjūčio 2 d., antradienis

Apie ką tas sveikas požiūris?

Sveikas požiūris galėtų būti apie viską - gyvenimą, santykius, darbą, ekonomiką, politiką ir t.t. Gal kas nors arba kada nors norėsis rašyti ir apie tai. Tačiau šį kartą noras yra kalbėti apie sveiką požiūrį į sveikatą, taigi ir į ekologiją, gyvenimo būdą, mitybą, papildus, vaistus ir pan. Galima į tai žiūrėi labai praktiškai, pvz., svarstant ką valgyti ir ko nevalgyti, arba labiau filosofiškai. Abu variantai tinkami, nes galų gale kiekviena praktika-veiksmas atsiremia į mintį - požiūrį. Taigi išeitų, kad sveikas požiūris yra svarbiau už sveiką daiktą.